paskutos

pãskutos sf. pl. (3^b, 1) 1. bulvių lupenos, skutenos: Diečkoj tik pãskutos liko Dglš. Va kiek paskutų̃ prisiskutė Sb. 2. Srj kas susidaro skutant, kaišiant, grandant, nuograndos: Paskusk peiliu man pãskutų Dglš. Tvinkstamą vietą apdėk bulvių paskutom, ne tep sopės Dglš. Pãskutas šaltekšnio geria nuo išgąsčio Dglš. Jeigu vaikas paboja akių, tai reikia paskust slenkstį ir tom paskutom parūkyt (priet.) Vlk. | prk.: Liko tik paskutė̃lės (liekanos) medaus Grž.